2016 m. kovo 29 d., antradienis

Grįžtantys gandrai, margučiai ir trumpa naktis



Bergamo, 2013 m. pavasaris




              Naktis. Trumpa naktis, tik šviesos trūksta. Šalia garsiai alsuoja Benas. Klausaus, matuoju, mušu. Paslaptinga naktis ir pirmas tortas balkone. Šaldytuve 20 margučių ir, jei Benas norės, ryt jų bus dar daugiau. Pirmi metai, kai jam patiko dažyti ir ilgai nenusibodo. Už lango mėnuo kvepia pavasariu. Šilta ir jauku.

             Mano sapnai neša mane ant kalno. O ten aukštai virpa oras, skleidžiasi medžių pumpurai, žolė įgauna spalvą, čiulba paukščiai ir į širdį smelkiasi ramybė. 
           - Mama, kodėl tu man nepamojavai, kai išėjai? - klausia mažasis primerkęs akį.
       - Nenorėjau žadinti, tu taip saldžiai miegojai, - šypsausi, glostau galvą. Gera apkabinti. Atsigauna.


***




2016 m. kovo 16 d., trečiadienis

Mano mieste svarbiausia - norėti




Pavasaris Bergamo, 2013



        
            Anądien tuščiame mieste buvau viena. Krito snaigės, tolumoje juokėsi siluetai, saulė švietė ryškiai. Ieškojau prasmės ten, kur knibžda žmonės, skruzdėlynuose. Ieškojau ir neradau.

            Autobusas atvažiavo pilnas žmonių, erdvės trūko. Viduje stovėjo jie - gražūs, malonūs ir atstumiantys, įsikibę ir svirduliuojantys, jauni ir šviesūs, ryžtingi, juodi ir spalvoti. Po kojomis painiojosi maišai, rankose mirgėjo ekranai. Mėgstu autobusą ir tą kelią lekiantį už lango, vaizdus kaskart kitokius, šviesos blyksnius ir daugybę istorijų šalia. 

             O jeigu galėčiau jas pajusti! Istorijos - lyg važiuotų pilna knygų spinta. Siūbuojanti ten ir atgal. Šypsausi sau. Esu viena iš lekiančių istorijų.