2016 m. sausio 6 d., trečiadienis

Dar kartą apie prisijaukinimą



Šaltinis: Wallpaper

             

         Šalčio kaustomas vakaras degina žvaigždes. Laužo skiautės pabyra sniege ir aprimsta. Tamsoje blyksi katės akys. Tako nesimato. Keista, kad jau Nauji.

 *****

Lapė nutilo ir, ilgai žiūrėjusi į mažajį princą, tarė:
- Prašau... prisijaukink mane!
- Labai norėčiau,- atsakė mažasis princas,- bet kad neturiu daug laiko. Reikia susirasti draugų ir susipažinti su daug visokių dalykų.
- Susipažinti gali tik su tais dalykais, kuriuos prisijaukini,- tarė lapė.- Žmonės neturi laiko ko nors pažinti. Jie nusiperka viską jau gatavą iš prekybininkų. Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirkti draugų, tai draugų žmonės ir neturi. Jei nori turėti draugą, prisijaukink mane!
- O kaip tai padaryti?- paklausė mažasis princas.
- Reikia būti kantriam,- tarė lapė.- Iš pradžių atsisėsi ant žolės, va šitaip, truputį toliau nuo manęs. Aš į tave žiūrėsiu akies krašteliu, ir tu nieko nesakysi. Kalba - nesusipratimų šaltinis. Bet tu galėsi kasdien atsisėsti vis arčiau...


 Šaltinis: Prince

 ******

         Draugai ateina ir išeina, o tu esi čia ir dabar. Įkvepi šaltą orą. Sušildai. Prisijaukini vakaro žvaigždes, ledo piešinius ir aikštingas gėles ant lango ir vėl bėgi žiemos rate.