2015 m. gruodis
Pagaliau pasirodė žiema. Šalta, tikra ir jauki. Saulė plieskia danguje, sniego piešiniai blizga languose. Tolumoje stūkso sniego kalnai, sniege vos įžiūrimi pėdsakai veda nuo kalno. Šaltis žnaibo skruostus, nosį. Vaikai dūksta - valo akmenis, slidinėja, griūna užšalusioje baloje, kvatoja, įkvepia šalto oro. Gaivu.
- Mama, o kada aš būsiu suaugęs? - klausia Benas.
Pilnatvė. Aš noriu, kad jie kuo ilgiau liktų nerūpestingais vaikais, tada širdyje ir aš esu drąsus pasauliui vaikas - kartkartėm tyrinėjantis kosmosą ir meškos dantis žvaigždėse. Temsta.
Linkiu jaukių Naujų pasitikimo, sveikatos, meilės ir tikrų draugų prisijaukinimo Naujaisiais 2016-aisias metais!
Linkiu turėti savo kelrodę žvaigždę.
Siekius.
Mylėti ir būti mylimiems.
Drąsos.
Tikėjimo.
Ir nesustoti.
******
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą