Neries vingis, 2015 vasaris
- O kodėl gulbės nemoka kalbėti, o antys sako tik "kre kre kre"? - klausia Benas. - O kodėl jos nori batono, o sausainių nemėgsta ir šnypščia?
- Paukščiai kalba - savo kalba, o šnypščia, nes nekantrauja - nori dar valgyti - atsakau.
Lesiname. Benas atsikanda ir nenorom numeta įkyruolei, iš rankos lesančiai gražuolei ančiai gabalėlį batono.
Traputis gulbėms nepatinka - pyksta. O kokia graži gulbių šeimyna - vaikas jau visai didelis, beveik baltas, su keliom pilkšvom dėmėm, ilgu kaklu. Mokosi skraidyti - plasnoja į kitą krantą - nepaprastai gražu. Akimirkai išvaiko įkyrias besipešančias antis. Būriui sugrįžus - antims viskas tinka - nespėjam sukinėtis ir barstyti.
- Štai ten upė ir ten kitoj tilto pusėj upė - matai, dvi upės! - džiūgauja. - O jeigu tiltas sugrius, mes įgriūsime į upę?
- Tiltas tvirtas - nesugrius - šypsausi - smagu šalia kodėlčiaus.
Greitu žingsniu vejamės dviračiu riedantį brolį.
- O čia bėga vanduo - galėtų valandą žiūrėti į iš žemės trykštantį šaltinį - o kaip jis čia pasidarė, jis bėga vamzdžiais? O kodėl čia šulinys, žiūrėk, čia monetos! - sušunka. O kodėl čia įmetė pinigus? Tėti, ten, dugne, vandeny mes matėm daaug pinigų!..
Begalinis smalsumas žavi, jei mes, suaugę, turėtume bent dalelę vaikiško smalsumo - jis būtų žingsnis sėkmės link.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą