2014 m. sausio 23 d., ketvirtadienis

Šalčio persmelkti rytai su knyga: Šimto metų istorija




       Šimtas metų. Amžius. Žmonės ir jų jausmai. Šaltis ir šiaurė. Kaip ir mūsų rytai. Nebent autobuso vairuotojas sugalvoja nustebinti prieš išsitraukiant knygą. Atsidaręs duris linksmai sušunka trims maršruto pradžios keleiviams - "Labas rytas! Ar žinote kelią ir galėtumėt man parodyti - pirmą kart važiuoju šiuo maršrutu?".

      Herbjorg Wassmo - paslaptinga, išlaikyta, įtaigi, lakoniška ir įtraukianti. Pirmoji mano šios autorės skaityta knyga - Dinos knyga ir jos tęsiniai. Užburianti istorija. Įsirėžusią citatą iš knygos atsimenu iki šiol - "Laikas nėra tai, ko tau gali reikėti, laikas yra tai, kas galbūt bus tau duota" (Wassmo, apie 1998). Šimto metų istorijos išsamus anonsas pateikiamas Alma Littera blog'e - čia. Prasmių ieškojimas persmelkia sustirusius nuo šalčio žiemos šermukšnius. Jūra, žuvys, akmenys ir fiordai - saulės nušviesti linguoja kalnai. Tokia laiko rato tėkmė užlieja sušalusią tylą ir įleidžia dar vieną saulės pliupsnį.

       "Įsidėmiu ženklus. Kai kada jie esti blankūs ir praslysta pro akis kaip beveidžiai žmonės. Kai kada ženklai juntami tiesiog kaip iššūkis, jį turiu priimti. Jaunystėje susipažįstu su religine, o gal metafizine teorija, kad žmogus susikuria tėvus. Anuomet tokia mintis man atrodo nepriimtina. O dabar kažką panašaus darau pati." (Wassmo, 2012).

    


      

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą