Šaltinis: Novum
Pagaliau po dvejų su puse metų išaušo ta diena, kai nusipirkau ne mokslinės, o grožinės literatūros knygą. Prarijau su malonumu - rekomenduoju Joanne Harris "Persikai ponui klebonui". "Šokolado" (buvo pastatytas ir filmas pagal šią knygą) tęsinys. Lengvai skaitoma (išbandyta ir autobuse ir einant :), įtraukianti ir kvepianti šokoladu. Sukelianti minčių apmąstymams. Plačiau apie knygos turinį čia - Lietuvos ryto bibliotekoje ir leidyklos Versus Aureus tinklapyje.
"Pagaliau diena ėmė ristis vakarop. Arbūzo rausvumo padangė pavirto smaragdine ir aksomine. <...>O aš? Sėdžiu ant tilto krašto, žiūriu, kas vyksta aplink. Apačioje girdžiu šūkčiojimus, juoką, kvepia čirškinama mėsa, saldumynai su medumi, duonos paplotėliai, muskusas, mėtų arbata, prieskoniais pagardinti ryžiai. <...> man taip patinka tamsoje, kažin kaip malonu sėdėti, kai visi saugūs viduje. Ir naktis iš tiesų magiška, aksominis dangaus skliautas pribarstytas žvaigždžių, virš Tano kyla jaunas mėnulis. <...> Aš liksiu čia, taip nuostabu būti vienai ir budėti, kai visi palieka tamsą prie slenksčio." (J. Harris, 2013).
Kartais nepaprastai gera tiesiog įsijausti į kažkieno istoriją ir pamiršti savąją. Snaigėms blaškant plikus krūmus ir rūkui aptraukus bokštą eisiu klausytis pasakos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą