Briuselis, Belgija. Šaltinis: Travel
Collison ir Parcell (2010) siūlo išmokti skristi. Šią savaitę tą ir padariau - darbo reikalais apsilankiau Briuselyje. Miestas toks, kokį ir palikau - nepasikeitęs.
Tas pats lietus, gyvenimu patenkinti gatve kažkur (gal į niekur?) skubantys žmonės, Europos Komisijos užuovėja, ramūs susitelkę jos darbuotojai ir svečiai, įspūdingi mašinų srautai, nereali draugės vakarienė, vėluojančių nelaukiantys traukiniai, oro uosto parduotuvių vilionės, klaidžios gatvelės ir statybų garsai. Toks draugiškas chaosas paliko šiltą įspūdį, bet grįžti namo nekantravau - spėjau pasiilgti šeimos.
Tas pats lietus, gyvenimu patenkinti gatve kažkur (gal į niekur?) skubantys žmonės, Europos Komisijos užuovėja, ramūs susitelkę jos darbuotojai ir svečiai, įspūdingi mašinų srautai, nereali draugės vakarienė, vėluojančių nelaukiantys traukiniai, oro uosto parduotuvių vilionės, klaidžios gatvelės ir statybų garsai. Toks draugiškas chaosas paliko šiltą įspūdį, bet grįžti namo nekantravau - spėjau pasiilgti šeimos.
Pakeliui namo lėktuvo turbulencija išgąsdino mane ir galvą ėmė pulti įvairiaspalvės mintys, tačiau galiausiai man pavyko patikėti, kad nusileisime - negi galėtų nukristi lėktuvas su p. V. Landsbergiu ir švietimo ministru? Turbūt, kad ne.
"Kad atsivertume stebuklams, turime atsikratyti visų abejonių. Išvarius abejones, viskas tampa įmanoma" (Castaneda, 2008). Vakaro tyloje dėlioju žinias. Po truputį artėju link metų retrospektyvos. Tylu. Girdėti lietaus lašai.
"Kad atsivertume stebuklams, turime atsikratyti visų abejonių. Išvarius abejones, viskas tampa įmanoma" (Castaneda, 2008). Vakaro tyloje dėlioju žinias. Po truputį artėju link metų retrospektyvos. Tylu. Girdėti lietaus lašai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą