2012 m. lapkričio 11 d., sekmadienis

Scanorama: Apie Bergmano meilę


I.Bergman "Sarabanda", 2003

  Štai ir vėl apsisuko metų ratas ir atėjo mylima ir laukta "Scanorama" - šiaurės filmų festivalis. Apie festivalį plačiau skaitykite čia.
  
  Ingmaro Bergmano "Sarabanda", 2003 m. - gavęs "Cezario" apdovanojimą kaip geriausias Europos Sąjungos filmas. Mariana ir Johanas („Scenos iš vedybinio gyvenimo“) susitinka po trisdešimties nesimatymo metų. Jie pasenę, daug patyrę, bet vis dar jaunatviškai švelnūs vienas kitam. Subtili emocinė raiška ir lyg paprasta niekuo neišsiskirianti šeimos istorija paliečia. Todėl, kad kiekvieno mūsų istorija yra lyg paprastas lapas knygoje. Banguotas. Su ramybės dvelksmu. Mirties baime. Neapykantos šešėliu.

   Filosofinė tematika ir vyro–moters santykių interpretacija skatina užduoti klausimus ir analizuoti savąją būtį. Paprasta klysti ir augti meilės beieškant (plačiau čia).




D.Akolkar "Liv ir Ingmaras", 2012


  D.Akolkar "Liv ir Ingmaras", 2012 m. - tai talentingiausio Švedijos režisieriaus, vieno iš didžiausių pasaulio kino meistrų ir jo mūzos bendros kūrybos ir meilės kronikos (plačiau čia).
 „Liv Ullmann ir Ingmaras Bergmanas yra dvi legendos, kurių kūryba mane, kaip ir kiekvieną kino mylėtoją, nepaprastai žavėjo daugybę metų. Šį filmą kūriau paakintas noro atskleisti, iš ko radosi jų didingumas: tai iš universalios ir labai realistiškos vyro ir moters istorijos, dviejų įsimylėjėlių istorijos, dviejų draugų, bendražygių, sielos bičiulių istorijos. Šis filmas – kiekvienam, kuris mylėjo, neteko, bet nenustojo mylėt“, – sako režisierius D. Akolkar.

  Įtaigi, nepaprastai jausminga ir dramatiška meilės istorija su įstabaus grožio gamtos motyvais įtraukia ir nejučia įpainioja į herojų jausmus. Taikliai pastebėta paties Ingmaro, kad Liv tai jo Stradivarijus. Jeigu kine išgyveni istoriją - vadinasi, jis tikras. Tau. Filmo metu Liv prasitarė, kad sunkiausia palikti. Tikrai nepaprastai sunku atsikratyti prisiminimų ir gyventi į priekį. Bet įmanoma. 

 "Komunikacija grįsta pasitikėjimu" (D.Carnegie, 2011). Šiuo atveju tai dviejų komunikacija ir įvairialypis, turtingas tarpusavio ryšys. Vakaro žvaigždės šviečia nesustodamos, debesis uždengia mėnulį. Ramybė, atrasta pati sau ir susitaikymas pajudina traukinį. Ir dienos vėl ima riedėti. Sentimentalu. Užtat kasdieniška.



Komentarų nėra:

Rašyti komentarą