Žinote, pribrendau visam pasauliui sušukti - sportui valio! Pagaliau, vakar po Benuko gimimo grįžau į
teisingą kelią - pradėjau sportuoti! Nereali atgaiva kūnui ir sielai.
Ypač mėgstu atpalaiduojančius kalanetikos (tempimo, kvėpavimo) pratimus, palengva ateis laikas ir jėgos treniruotėms. Didžiuojuosi savimi, ot. :)
Prisiminiau prieš keturiolika metų kūno kultūros pamokose, mokykloje sukurtą šūkį "Mielės, sportas, sveikata!" :) Mielės - nebeaktualu (kartą tiek prisivalgiau, kad atėjus į pamoką, jos norėjo išlipt - taip gimė magiškas šūkis rūbinėje), o sportas ir sveikata žada gerą savijautą ir darbingumą, todėl taip ir vilioja.
Ak, tas nepaprastas kūno lengvumas ir tekanti srauni upė paskendusi medžiuos už lango.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą